Pilnas klausimas: „Antikūnai parodo, kad organizmas buvo susidūręs su patogenu ir nuo susidariusio kiekio priklauso, kaip stipriai buvo iššaukta avarinė imuninė reakcija. Dėl išbalansuotų Th1 ir Th2 ląstelių. Vakcinacija aktyvina tik Th2 kas sukelia disbalansą ir imuniteto avarinis režimas pradeda gaminti antikūnus, kad sulaikyti virusą. 1995 m. „Golding“ ir „Scott“ paskelbė būtinybę parengti strategijas, kad būtų pagamintos vakcinos, kurios sukurtų reikiamą „Th“ ląstelę atitinkamam mikroorganizmui. Nuo to laiko bandymai gaminti vakcinas, kurios sukurtų „natūralaus“ tipo reakciją, nepavyko. Taigi, paliko vakcinas, kurios generuoja „apsauginius“ atsakus, kaip antrąjį pasirinkimą. Kaip tai veikia? Vakcinos sukelia Th2 atsaką, vadinamu humoralinis atsakas, organizmas gamina didelius kiekius specifinių antikūnų, blokuojančių virusą patekti į ląsteles. Šis atsakas yra toks, kodėl skiepytas vaikas nesuserga pilna infekcija ir kodėl vaikas iškart neišplatina viruso į aplinką. Tačiau antikūnai negali patekti į ląsteles, kad pašalintu virusus, kai virusai yra ląstelėse negali užkrėsti pačios ląstelės. Todėl organizmas neturi kito pasirinkimo tik įsisavinti virusą ir būti latentinėje formoje užsikrėtęs, tai vyksta todėl, kad organizmas yra priverstas reaguoti į Th2 atsaką. Kitaip tariant kūnas iš esmės yra užsikrėtęs su virusais, kurių jis negali pašalinti. Naudojant Moskowitz tymų pavyzdį, žinome, kad organizmas, užsikrėtęs tymu virusu natūraliai per nosies gleivinę, sukelia Th1 atsaką, kuris sukelia infekciją ir užtikrina nuolatinį imunitetą. Karščiavimas, bėrimas, kosulys, čiaudulys ir t.t. kūnas, bado atsikratyti šios infekcijos. Apeinant įprastas kūno apsaugos linijas, švirkščiant vakciną, imuninė sistema paverčiama avariniu pagrindu veikiančiu Th2 atsaku, kuris padeda internalizuoti infekciją. Neįmanoma natūraliai susirgti taip liga, to pasekoje vėliau esate vistiek imlus ligai, nes Th2 atsakas sukelia prastą imuninę atmintį. Taigi, jei natūrali, virusinė (tymų) infekcija sukelia Th1 atsaką, kodėl mes nesukuriame vakcinų, galinčių sukelti tą patį atsaką. Kai Th1 atsakas generuojamas, kūnas dirba iš išorės ir pašalina virusus“.

Šiuos teiginius paneigia VU biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. (HP) Aurelija Žvirblienė

„Teiginys, kad  vakcinacija aktyvina tik Th2 ląsteles, yra neteisingas, taip pat ir teiginys, kad vakcinacija sukelia tik humoralinį imuninį atsaką, t.y., antikūnų susidarymą. Vakcinos kuriamos taip, kad aktyvintų tiek ląstelinį (T limfocitus), tiek humoralinį atsaką (B limfocitus). Tai užtikrina vakcinų sudėtyje esantys adjuvantai, kurie aktyvina antigenus pateikiančiąsias ląsteles, o jos būtinos T limfocitų aktyvacijai. Jei nebūtų aktyvinami T limfocitai (T helperiai, Th), nesusidarytų atminties B limfocitai ir IgG klasės antikūnai – kitaip tariant, vakcinos būtų neefektyvios. Th1 ląstelės kaip tik skatina B limfocitus gaminti IgG ir aktyvina fagocitus, taip pat skatina citotoksinių T limfocitų susidarymą – visa tai užtikrina efektyvų humoralinį ir ląstelinį imuninį atsaką, kurio dėka patogenas visiškai sunaikinamas, o ne pasilieka latentinėje formoje. Antikūnai iš tiesų nepatenka į užkrėstą ląstelę, bet jie „pažymi“ ją ir padaro taikiniu kitiems imuninės sistemos komponentams – fagocitams, komplementui, NK ląstelėms.

Imunologija yra sparčiai besivystantis mokslas ir dabartinis supratimas apie Th1/Th2 labai prasiplėtė per pastaruosius dešimtmečius. Imuninio atsako metu susidaro ne tik šios, bet ir kitos Th subpopuliacijos, tokios kaip Th17, Th9, Th22, taip pat gali susidaryti reguliaciniai T limfocitai (Treg), kurie slopina T helperius ir kitas imunines ląsteles. Būtų sunku sukurti tokias vakcinas, kurios aktyvintų tik Th2, nes imuninis atsakas paprastai būna heterogeniškas ir kompleksinis, jame dalyvauja daug įvairių ląstelių ir molekulių. Dominuojantį Th2 atsaką gali sukelti mažos molekulinės masės, tirpūs baltymai (tokias savybes turi alergenai), o vakcinos kaip tik kuriamos tokiais būdais, kad kuo efektyviau skatintų antigeną pateikiančiųjų ląstelių ir Th1 aktyvaciją.

Gyvų susilpnintų vakcinų (tokių kaip vakcina nuo tymų) sudėtyje nėra adjuvantų, bet jos itin efektyviai sukelia ląstelinį imuninį atsaką, konkrečiai – aktyvina citotoksinius T limfocitus. Susilpninti virusai veikia imuninę sistemą tais pačiais būdais kaip tikri virusai, bet nesukelia infekcinės ligos. Virusų antigenai yra pateikiami MHC I molekulėse, kurias atpažįsta būtent citotoksiniai T limfocitai (CD8+ T limfocitai). Po skiepijimo susidarę virusui specifiški  citotoksiniai T limfocitai virsta atminties  CD8+ T limfocitais, kurie išlieka mūsų organizme ilgą laiką ir greitai reaguoja, patekus tikram virusui  – sunaikina virusu užkrėstas ląsteles“.

.