Vakcinos pirmiausia apsaugo patį individą nuo konkrečios infekcijos. Tačiau kai visuomenės skiepijimo mastai yra pakankamai dideli, pasireiškia kita vakcinacijos nauda – populiacijoje netiesiogiai apsaugoti tampa ir nepaskiepyti asmenys. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu. Kai pakankama populiacijos dalis yra neimli infekcijai, viruso plitimas populiacijoje sutrinka. Sergančiajam kontaktuojant su imliais asmenimis, dalis jų suserga ir toliau platina ligos sukėlėją kitiems imliems asmenims. Tuo tarpu kai didžioji dalis populiacijos yra paskiepyti ir neimlūs infekcijai, jiems kontaktavus su sergančiuoju, ligos sukėlėjas toliau neplinta. Dėl šio principo apsaugoti tampa ir tie, kurie dėl amžiaus, imunosupresijos, nėštumo, gretutinių ligų, alergijų ir pan. negali būti paskiepyti.

Norint pasiekti kolektyvinio imuniteto efektą, ne visų infekcijų atveju reikia paskiepyti 95 proc. visos populiacijos. Reikiamos paskiepyti populiacijos dalis priklauso nuo paties ligos sukėlėjo ir jo užkrečiamumo. Tymai – itin užkrečiama infekcija, todėl norint suformuoti kolektyvinį imunitetą nuo šios infekcijos reikia paskiepyti bent 95 proc. visos populiacijos. Kitos infekcijos yra kiek mažiau užkrečiamos, todėl joms užtenka mažesnės paskiepytos populiacijos dalies, kad pasireikštų kolektyvinio imuniteto efektas: difterijai ir raudonukei pakanka 83 – 85 proc., parotitui – 75 – 86 proc. paskiepytos populiacijos dalies. Paminėtina, kad šis kolektyvinio imuniteto principas „veikia“ tik toms infekcijoms, kurios yra perduodamos nuo sergančio žmogaus kitam žmogui. Todėl, pavyzdžiui, stabligei šis principas negali būti taikomas, nes stabligės sukėlėjas gyvena dirvoje ir šia infekcija užsikrečiama bakterijai iš dirvos patekus į žaizdą. Taigi vakcinacija nuo stabligės turi tik patį individą apsaugantį poveikį ir visa populiacija nuo stabligės gali būti apsaugota tik tada, jei bus paskiepyta 100 proc. populiacijos.

Geriausias tikėtinas kolektyvinio imuniteto rezultatas yra pasiekiamas tada, kai vakcinacija yra atliekama kuo anksčiau, t.y. dar vaikystėje. Jei vakcinacija yra pavėluota, kolektyvinio imuniteto suformavimo slenkstis padidėja – reikia paskiepyti didesnę populiacijos dalį nei numatyta, siekiant užtikrinti kolektyvinį imunitetą.

Akcentuojant klausime minimą ir pastaruoju metu Europoje pasireiškusį tymų protrūkį, verta dar kartą paminėti, kad tymai yra labai užkrečiama infekcija – viena labiausiai užkrečiamų ligų tarp visų infekcijų. Tymais suserga daugiau nei 90 proc. imlių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, o vienas sergantysis gali užkrėsti 12 – 18 žmonių (palyginimui, vienas gripu sergantis asmuo gali užkrėsti iki 4 žmonių). Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m., tačiau tuo metu buvo skiepijama tik viena vakcinos doze. Po vienos tymų skiepų dozės apsauginis antikūnų titras susidaro 94 – 98 proc. paskiepytų asmenų. Taigi 2 – 6 proc. viena vakcinos doze paskiepytų asmenų pakankama imuninė apsauga nuo šios infekcijos nesusidaro.

Nuo 1988 m. Lietuvoje vaikai yra skiepijami dviem vakcinos nuo tymų dozėmis, kurios užtikrina pakankamą ir ilgalaikę apsaugą nuo tymų infekcijos daugiau nei 99 proc. paskiepytųjų. Siekiant užtikrinti kolektyvinį imunitetą ir taip sustabdyti tymų viruso cirkuliaciją bei apsaugoti asmenis, kurie negali būti paskiepyti, dviem vakcinos nuo tymų dozėmis turėtų būti paskiepyta bent 95 proc. populiacijos. Deja, pastaruoju metu MMR vakcina paskiepytų vaikų vis mažėja: 2009 m. buvo paskiepyta 97 proc. vaikų, o 2018 m. – vos 92,2 proc.

Iki vakcinacijos nuo tymų pradžios didelė dalis gyventojų persirgo tymais dar vaikystėje, todėl turi susiformavusį natūralų imunitetą šiai infekcijai. Dalis paskiepytųjų viena vakcina taip pat turi susiformavusią apsaugą, tačiau daliai jų reikiama apsauga nesusiformavo ar laikui bėgant susilpnėjo, todėl jie yra imlūs tymams. Negana to, pastaruoju metu daugėjant asmenų, abejojančių vakcinų saugumu ir efektyvumu, mažėjant vakcinacijos apimtims, neapsaugotų asmenų dalis ženkliai didėja tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Taip susidaro vadinamosios „imunizacijos spragos“, kuriose virusas gali cirkuliuoti, ir didelė dalis tiek įvežtinių, tiek vietinių tymų atvejų paliečia imlius asmenis, dėl to pastarieji suserga ir kyla tymų infekcijos protrūkiai. Tymų virusas cirkuliuoja visuotinai ir nei viena valstybė negali išvengti jo „įvežimo“, todėl visuomenė šalies viduje gali būti apsaugota tik tada, kai joje nebeliks nepaskiepytųjų grupių („imunizacijos spragų“) ir vakcinacijos nuo tymų dviem dozėmis apimtys pasieks bent 95 proc.

Tikrai negalima teigti, kad didžioji dalis Lietuvos populiacijos yra imlūs kitoms vakcinomis valdomoms infekcijoms. Reikia paminėti, kad vadovaujantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi ir įskiepijus visas jame esančias vakcinas, yra suformuojamas ilgalaikis imunitetas nuo konkrečių infekcijų. Į šią kategoriją patenka ir tie patys tymai, raudonukė, parotitas, poliomielitas, žmogaus papilomos viruso sukeliama infekcija. Daliai infekcijų, tokių kaip difterija ar kokliušas visą gyvenimą trunkantis imunitetas nesusidaro, todėl siekiant apsaugoti tiek save, tiek imlią ir dėl pagrįstų priežasčių negalinčią pasiskiepyti visuomenės dalį, yra reikalinga revakcinacija turimai apsaugai „sustiprinti“. Nepasiekiant pakankamų vakcinacijos ir revakcinacijos apimčių bei padidėjus minėtoms infekcijoms imlių asmenų skaičiui, protrūkių tikimybė visada išlieka, tačiau ji yra kiek mažesnė nei tymų atveju, nes kitos infekcijos yra kiek mažiau užkrečiamos nei minėtieji tymai. Vis tik paminėtina, kad pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau kalbama apie galimą difterijos sugrįžimą ir galimus šios infekcijos protrūkius.

Atsakymą pateikė Infekcinių ligų rezidentė Ieva Kubiliūtė, vadovaujama VU Medicinos fakulteto profesorės dr. Ligitos Jančorienės.

Informacija paruošta remiantis:

1. Centers for Disease Control and Prevention. Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases. Hamborsky J, Kroger A, Wolfe S, eds. 13th ed. Washington D.C. Public Health Foundation, 2015. Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/pinkbook/index.html
2. Plotkin SA., Orenstein WA., Offit PA., Edwards KM. Plotkin’s Vaccines (Seventh Edition). Elsevier, 2018. p. 1512-1531. doi: https://doi.org/10.1016/C2013-0-18914-3
3. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas. Vilnius: Homo liber; 2010.
4. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Daugiau nei 50 tūkst. vaikų Lietuvoje nėra apsaugoti nuo tymų infekcijos. Publikavimo data: 2019-03-14. Prieiga internetu: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/daugiau-nei-50-tukst.-vaiku-lietuvoje-nera-apsaugoti-nuo-tymu-infekcijos
5. World Health Organization. Andre FE, Booy R., Block HL. Et al. Vaccination greatly reduces disease, disability, death and inequity worldwide. Prieiga internetu: https://www.who.int/bulletin/volumes/86/2/07-040089/en/
6. World Health Organization. Measles – European Region. Disease outbreak news – update
6 May 2019. Prieiga internetu: https://www.who.int/csr/don/06-may-2019-measles-euro/en/
7. World Health Organization. Measles in Europe: record number of both sick and immunized. Copenhagen, 7 February 2019. Prieiga internetu: http://www.euro.who.int/en/media-centre/sections/press-releases/2019/measles-in-europe-record-number-of-both-sick-and-immunized