Pilnas klausimas:

Kokiose vakcinose yra žmogaus embriono DNR fragmentai, kurie gali išprovokuoti genų mutacijas?Juk šiandien kalbam apie genetines autizmo priežastis? Jungtinės karalystės pediatras Richard Halvorsen analizavęs skiepų poveikį nurodo, ką tvirtina ir genetikai, kad vienas iš 200 vaikų gimsta su lastelės mitochondropatija ir yra lengviau pažeidžiami. Klausimas – kas padaryta, kad vaikai negautų polivalentinių vakcinų vienu metu, kad vakcinos būtų perkamos be gyvsidabrio ir aliuminio ir kodėl taip suspausti skiepų terminai?

Atsakymas:

Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje gali būti labai maži kiekiai DNR priemaišų iš ląstelių kultūrų, kurios naudojamos virusams kultivuoti. Nei maži, nei dideli DNR kiekiai negali išprovokuoti genų mutacijų, nes DNR į ląsteles nepatenka. Mūsų pačių DNR yra ląstelės branduolyje, supakuota chromosomose. Ląstelė turi išorinę fosfolipidinę membraną ir branduolio membraną  – tai barjerai, kurie nepraleidžia jokios išorinės DNR. Mes kasdien susiduriame su svetima DNR, nes gyvename mikrobų apsuptyje, vartojame gyvulinį ir augalinį maistą, tačiau nuo to netampame mutantais. Mokslininkai kuria sudėtingas technologijas, kad būtų galima į ląstelę įterpti DNR ir redaguoti genomą, pvz., nuslopinti ar pakeisti kokį nors geną. Tai įmanoma atlikti tik laboratorijose, naudojant specialius molekulinės biologijos metodus. Savaime tokie procesai nevyksta.

Mitochondriopatijos anksčiau nebuvo žinomos, nes nebuvo diagnostikos metodų. Šios ligos diagnozuojamos molekuliniais, genetiniais metodais, kurie buvo sukurti tik prieš 30 m. Mitochondriopatijos yra susijusios su mitochondrinės DNR ypatybėmis arba su mitochondrijų disfunkcija, tai neturi nieko bendra su vakcinomis.  

Lietuvoje naudojamose vakcinose nėra gyvsidabrio junginių.  Subvienetinėse vakcinose yra aliuminio junginių, kurie naudojami kaip adjuvantai – be jų vakcinos būtų neefektyvios.

Polivalentinių vakcinų saugumas ir efektyvumas įrodytas klinkiniais tyrimais. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse naudojamos polivalentinės vakcinos, taip sumažinant injekcijų skaičių. 

Skiepijimų terminai nustatyti tokie, kokie reikalingi apsauginiam imuniniam atsakui susiformuoti. 

Atsakymą parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.