Tinkamiausias laikas, kai galima skiepyti, t. y., kuomet vakcina sukelia pilnavertį imuninį atsaką, ir tikslas apsaugoti kūdikį ar vaiką dar iki rizikingiausio amžiaus – tai pagrindiniai principai, kuriais remiamasi sudarant skiepijimo kalendorių.

Pavyzdžiui, kokliušas kūdikiams yra pavojingiausias per pirmuosius pusę gyvenimo metų. Šiuo laikotarpiu, kūdikiui susirgus, tikėtina didžiausia rizika, jog išsivystys sunkios komplikacijos. Dėl to skiepyti pradedama kaip įmanoma anksčiau – 2 mėnesių kūdikius. Didžiausia rizika susirgti meningokokine infekcija tikėtina kūdikiams iki 1 metų, todėl B tipo meningokokinės infekcijos vakcina pradedami skiepyti 3 mėnesių mažyliai.

Taip pat svarbu ir tai, jog ne visas vakcinas galima skiepyti tokiame jauname amžiuje. Pavyzdžiui, tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina skiepijama antraisiais gyvenimo metais, nes iš mamos gauti antikūnai pirmaisiais gyvenimo metais blokuoja organizmo atsaką į vakciną.

Skiepijimo kalendorius yra pakankamai „suspaustas“, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, dar ir dėl to, kad skiepijant inaktyvuotas vakcinas, tam kad susidarytų specifinis imunitetas, reikalingos kelios vakcinos dozės, t. y., 2 arba 3, kurios sudaro pirminę skiepijimo schemą.

Verta pastebėti, kad visos šalys laikosi tų pačių skiepijimų kalendoriaus sudarymo principų, tad jie daugelyje šalių labai panašūs.

Atsakymą parengė SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė.