Pilnas klausimas:

Kodėl praktiškai išnyko be skiepų tokios ligos, kaip cholera, šiltinė, maras, skarlatina? Ar galite patvirtinti, kad jos išnyko dėl pagerėjusios higienos? Ar galime daryti išvadą, kad visas infekcines ligas suvaldo visai ne skiepai, o elementarus švaresnis gyvenimo būdas. Galbūt būtent skiepai neleidžia išnykti infekcinėms ligoms? Juk dažnas pasiskiepijęs nuo gripo – suserga būtent tuo gripu…

Atsakymas:

Minėtų infekcinių ligų priežastys yra skirtingos, todėl ir jų išnykimo priežastys skiriasi. Apsisaugoti nuo choleros ar šiltinės padeda geresnė higiena, švarus geriamasis vanduo, parazitų naikinimas, nuo maro – natūralių infekcijos židinių kontrolė, parazitų ir graužikų naikinimas. Vien higiena neapsaugos nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, tokių kaip tymai, gripas, vėjarapiai, kokliušas, difterija ir kt. Tai, kad skiepai padeda išnykti infekcinėms ligoms, rodo raupų ir poliomielito pavyzdys. Šios ligos suvaldytos tik masinės vakcinacijos dėka. Raupai yra visiškai išnykę ir nuo jų jau nebereikia skiepyti, nes pasaulyje nebeliko natūralių ligos židinių. Poliomielito grėsmė taip pat yra labai sumažėjusi – Europoje pakutinis ligos atvejis buvo užregistruotas 1998 m. o nuo 2002 m. ši liga laikoma išnykusia Europoje. Tačiau poliomielito atvejų vis dar pasitaiko Afganistane ir kai kuriose Afrikos šalyse, todėl vakcina nuo poliomielito vis dar išlieka skiepų kalendoriuje.

Teiginys, kad skiepai neleidžia išnykti infekcinėms ligos, neturi jokio pagrindo. Yra kaip tik atvirkščiai – būtent skiepai padeda išnykti infekcinėms ligoms. 

Vakcina nuo gripo nesukelia infekcijos, nes jos sudėtyje nėra gyvo gripo viruso. Vakcina gali sukelti karščiavimą ir kitus pašalinius reiškinius, kurie primena gripą. 

Atsakymą parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.