Konkrečios klausime minimos būklės nėra išskiriamos kaip būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką. Tačiau yra išskiriamos vakcinacijos kontraindikacijos (būklės, kurioms esant tam tikros vakcinos yra griežtai draudžiamos) ir būklės, reikalaujančios didesnio atsargumo/apdairumo (angl. precautions) (būklės, kurios gali padidinti sunkios nepageidaujamos reakcijos riziką, sukelti diagnostinių sunkumų ar sumažinti vakcinos efektyvumą formuojant imunitetą). Jei yra pasireiškusios didesnio atsargumo/apdairumo reikalaujančios būklės, vakcinacija turėtų būti atidedama, tačiau kartais ji vis tiek gali būti atliekama net ir esant šioms būklėms, jei vakcinacijos nauda yra didesnė už nepageidaujamos reakcijos riziką. Kiekviena vakcina turi savas konkrečias kontraindikacijas ir būkles, reikalaujančios didesnio atsargumo/apdairumo, kurios yra nurodytos kiekvienos vakcinos medicininiame apraše ir turi būti įvertintos prieš kiekvieną vakcinos įskiepijimą. Atsakyme toliau aptariama tiek gyvų, tiek negyvų vakcinų kontraindikacijos ir būklės, reikalaujančios didesnio atsargumo/apdairumo.

Kaip jau buvo minėta anksčiau aptartuose klausimuose, gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos imunosupresuotiems asmenims, nėščiosioms, o tiek negyvos, tiek gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos tam tikriems vakcinų komponentams alergiškiems asmenims (dažniau pasitaikančios alergijos – kiaušinio baltymui, lateksui) ar asmenims, kuriems pasireiškė patvirtinta sunki alerginė reakcija (pvz.: anafilaksija) po ankstesnio konkrečios vakcinos įskiepijimo. Gyva rotaviruso vakcina kontraindikuotina, jei anamnezėje yra pasireiškusi žarnų invaginacija.

Vidutinio sunkumo ar sunki ūminė liga su karščiavimu ar be jo yra priskiriama visų vakcinų didesnio atsargumo/apdairumo reikalaujančioms būklėms (angl. precautions). Sprendimas skirti ar atidėti vakcinaciją dėl esamos ar neseniai buvusios ūminės ligos priklauso nuo simptomų sunkumo ir šios būklės etiologijos (priežasties). Vakcinos yra efektyvios ir saugios įskiepijus jas esant lengvoms ūminėms ligoms, tačiau vakcinacija turėtų būti atidėta, jei šiuo metu yra pasireiškusi vidutinio sunkumo ar sunki ūminė liga. Tai leidžia išvengti painiavos diferencijuojant ūminę ligą nuo galimo vakcinacijos šalutinio poveikio ir neleidžia ūminės ligos požymiams užmaskuoti vakcinos šalutinio poveikio pasireiškimo. Paminėtina, kad asmeninėje ar šeimos istorijoje buvę traukuliai yra didesnio atsargumo/apdairumo reikalaujanti būklė MMR vakcinos (kuri yra gyva) skiepijimui. Kitos kiek dažniau išskiriamos didesnio atsargumo/apdairumo vakcinacijos metu reikalaujančioms būklės, dėl kurių reikėtų atidėti vakcinaciją (šios būklės yra kai kurių, tačiau ne visų vakcinų didesnio atsargumo/apdairumo reikalaujančioms būklės): per <6 sav. po konkrečios vakcinos įskiepijimo pasireiškęs Guillain – Barré sindromas, per pastaruosius £ 11 mėn. gauta kraujo produktų transfuzija su antikūnais, per pastarąsias 24 val. vartoti specifiniai antivirusiniai vaistai, imunoglobulinų injekcijos (gyvoms vakcinoms), šiuo metu besivystančios, progresuojančios neurologinės būklės. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad kiekviena vakcina atskirai turi konkrečias kontraindikacijas ir didesnio atsargumo/apdairumo reikalaujančias būkles, kurios yra išvardintos vakcinos medicininiame apraše.

Paminėtina, kad tiek visuomenė, tiek kai kurie asmens sveikatos priežiūros specialistai kartais tam tikras būkles klaidingai laiko vakcinacijos kontraindikacijomis ar būklėmis, reikalaujančiomis didesnio atsargumo/apdairumo. Dėl šios priežasties vakcinacija yra neatliekama ar atidedama, nors vakcina galėtų būti sėkmingai įskiepyta. Dažniau pasitaikančioms šioms būklėms priskiriama: žindymas, nėštumas (negyvų vakcinų atveju), artimas kontaktas su nėščiąja, stabilios neurologinės būklės, astma, egzema, alerginis rinitas, antibiotikų vartojimas, neseniai buvusi ar greitai planuojama atlikti bendrinė anestezija ir/ar operacija ir kt.

Atsakymą į klausimą pateikė Infekcinių ligų rezidentė Ieva Kubiliūtė, vadovaujama VU Medicinos fakulteto profesorės dr. Ligitos Jančorienės.

Informacija paruošta remiantis:

  1. Ezeanolue E, Harriman K, Hunter P, Kroger A, Pellegrini C. General Best Practice Guidelines for Immunization. Best Practices Guidance of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). Prieiga internetu: www.cdc.gov/vaccines/hcp/acip-recs/general- recs/downloads/general-recs.pdf
  2. Salisbury D., Ramsay M., Noakes K. Immunisation against infectious disease. Stationery Office. 3rd ed, 2006. p. 41-48. Prieiga internetu: http://media.dh.gov.uk/network/211/files/2012/09/Green-Book-updated-140313.pdf