Yra manoma, kad gyvose vakcinose esantis infekcijos sukėlėjas teoriškai gali pereiti placentos barjerą ir sukelti infekciją vaisiui, tačiau konkrečių tai patvirtinančių mokslinių įrodymų nėra. Nepaisant to, gyvos vakcinos nėščiosioms yra kontraindikuotinos ir neskirtinos. Įskiepijus inaktyvuotą vakciną, neaktyvus mikroorganizmas ar jo komponentai žmogaus organizme negali daugintis ir negali sukelti infekcijos vaisiui. Todėl inaktyvuotos vakcinos gali būti skiriamos nėščiosioms, jei tam yra indikacijų. Kitaip tariant, dėl ne itin didelio atliktų tyrimų su nėščiosiomis skaičiaus šias vakcinas besilaukiančioms moterims galima skirti tik atidžiai įvertinus jų naudą ir galimą pavojų bei įsitikinus, kad tikėtina nauda bus didesnė nei galimas pavojus.

Paminėtina, kad vakciną nuo gimdos kaklelio vėžio nėščiosioms išimtinai rekomenduojama atidėti, nes kol kas nėra pakankami duomenų apie šios vakcinos veiksmingumą ir efektyvumą besilaukiančioms moterims. Tuo tarpu kiekvienai nėščiajai gripo sezono metu yra rekomenduojama pasiskiepyti inaktyvuota vakcina nuo gripo, nes nėščiosioms ženkliai padidėja gripo komplikacijų rizika. Todėl gripo vakcinos nauda nėščiosioms ženkliai nusveria galimą teorinę žalą.

Atsakydama į klausimą dar kartą noriu pabrėžti, kad nėščioji negali būti skiepijama nuo tymų, nes tymų, parotito, raudonukės (MMR) vakcina yra gyva. Besilaukianti moteris gali būti skiepijama nuo erkinio encefalito, jei tam yra indikacijų, nes Lietuvoje įregistruotos vakcinos nuo erkinio encefalito yra inaktyvuotos. Remiantis vakcinų nuo erkinio encefalito charakteristikų santrauka, dėl nepakankamų duomenų apie šių vakcinų poveikį nėščiosioms, jas skirti besilaukiančioms moterims rekomenduojama tik tuomet, kai yra reikalinga skubi pagalba nuo erkinio encefalito bei atidžiai įvertinus galimos naudos ir pavojaus santykį. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) teigia, kad vakcina nuo erkinio encefalito turėtų būti skiriama visoms nėščiosioms, gyvenančioms vietovėse, kuriose erkinio encefalito ligos paplitimas yra didesnis nei 5 atv./100 tūkst. gyventojų. Jei ligos paplitimas gyvenamoje teritorijoje yra mažesnis, tuomet turėtų būti vertinamas naudos ir pavojaus santykis (vertinama, kiek laiko nėščioji praleidžia gamtoje, kur tikėtina galėtų užsikrėsti ir pan.). Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2017 m. sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje siekė 16,8 atv./100 tūkst. gyventojų.

Nors nei gyvos, nei inaktyvuotos vakcinos, įskiepytos žindymo laikotarpiu, neturi įtakos nei žindyvės, nei žindomo kūdikio saugumui, žindymas neretai yra klaidingai laikomas kontraindikacija bet kokiai vakcinacijai. Gyvose vakcinose esantis virusas į motinos pieną neišsiskiria ar išsiskiria nežymiai ir kūdikiui sukelti infekcijos paprastai negali, o inaktyvuotose vakcinose esantys ligos sukėlėjų komponentai taip pat nėra pavojingi nei motinai, nei kūdikiui. Remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis, žindyvėms yra kontraindikuotina tik vakcina nuo raupų dėl galimos teorinės viruso perdavimo tikimybės kūdikiui (verta paminėti, kad visuotinės vakcinacijos pagalba raupai pasaulyje yra eradikuoti, todėl šia vakcina šiuo metu yra skiepijami tik mokslininkai, dirbantys su raupus sukeliančiu virusu).

Taip pat žindančioms moterims nerekomenduojama skiepytis vakcina nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio), nes iki šiol yra pranešta apie tris su vakcina nuo geltonosios karštligės susijusios neurologinės ligos (angl. Yellow Fever Vaccine – Associated Neurologic Disease (YEL-AND)) atvejus motinos pienu maitintiems kūdikiams. Vis dėl to, jei žindyvei nėra įmanoma išvengti ar atidėti kelionės į geltonosios karštligės endemines zonas, ji turėtų būti paskiepyta šia vakcina, nes tikimybė užsikrėsti geltonąja karštlige endeminėse teritorijose yra ženkliai didesnė nei galima rimta nepageidaujama reakcija į vakciną. Taip pat dalis specialistų rekomenduoja bent dvi savaites po vakcinos nuo geltonosios karštligės įskiepijimo nemaitinti kūdikio motinos pienu. Visos kitos vakcinos, tiek gyvos, tiek inaktyvuotos, nėra kontraindikuotinos žindančioms moterims. Motinos pienu maitinami naujagimiai ir kūdikiai turi būti skiepijami lygiai taip pat kaip ir visi kiti vaikai – vadovaujantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi.

Atsakymą pateikė Infekcinių ligų rezidentė Ieva Kubiliūtė, vadovaujama VU Medicinos fakulteto profesorės dr. Ligitos Jančorienės.

Informacija paruošta remiantis:

1. Bozzo P., Narducci A., Einerson A. Vaccination during pregnancy. Can Fam Physician. 2011 May; 57(5): 555–557. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3093587/
2. Centers for Disease Control and Prevention. Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases. Hamborsky J, Kroger A, Wolfe S, eds. 13th ed. Washington D.C. Public Health Foundation, 2015. Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/pinkbook/index.html;
https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/pinkbook/downloads/genrec.pdf
3. Centers for Disease Control and Prevention. Smallpox Vaccine Basics: Who Should Get Vaccination? Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/smallpox/vaccine-basics/who-gets-vaccination.html
4. Centers for Disease Control and Prevention. Vaccinations: Vaccination Safety for Breast-feeding Mothers. Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/breastfeeding/breastfeeding-special-circumstances/vaccinations-medications-drugs/vaccinations.html
5. Encepur adults Preparato charakteristikų santrauka. Prieiga internetu: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/13420
6. TicoVac Preparato charakteristikų santrauka. Prieiga internetu: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/16438
7. World Health Organization. Global Vaccine Safety: Yellow fever vaccine and breastfeed-ing. Extract from report of GACVS meeting of 16-17 June 2010, published in the WHO Weekly Epidemiological Record on 23 July 2010. Prieiga internetu: https://www.who.int/vaccine_safety/committee/topics/yellow_fever/Jun_2010/en/
8. World Health Organization. Weekly Epidemiological Record, 10 June 2011, vol. 86, 24 (p. 241-256). Prieiga internetu: https://www.who.int/wer/2011/wer8624.pdf?ua=1