Iš tiesų, kai kurių vakcinų sudėtyje yra aliuminio  junginių, kurie naudojami kaip adjuvantai. Jie būtini tam, kad vakcina būtų imunogeniška, t.y., sukeltų imuninį atsaką. Adjuvantų poveikis yra dvejopas  – vakcinos sudėtyje esantys antigenai adsorbuojasi (prikimba) prie adjuvantų ir ilgiau išlieka mūsų organizme, taip pat adjuvantai aktyvina vadinamąsias antigenus pateikiančiąsias ląsteles, kurios  savo ruožtu aktyvina T limfocitus, kurie būtini imuninės atminties susidarymui. Adjuvantų dėka vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau pašalinių reakcijų. Adjuvantų nėra gyvų susilpnintų vakcinų (pvz., MMR – vakcinos nuo tymų, kiaulytės, raudonukės) sudėtyje, nes tokios vakcinos yra pakankamai imunogeniškos ir sukuria ilgalaikę apsaugą.

Kol kas nėra sukurta efektyvesnio ir saugesnio adjuvanto nei aliuminio junginiai. Jie naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių ir nėra rimtų mokslinių įrodymų apie jų sukeltą žalą. Vienoje vakcinos dozėje būna apie 0.25–0,5 mg aliuminio (~1,5 mg aliuminio adjuvantų). Aliuminio kiekiai, kurie gaunami su vakcinomis, yra daug mažesni, nei gaunami su maistu ar buityje. Aliuminio yra dirvožemyje, vandenyje, maisto pakuotėse, kosmetikoje, įvairiuose maisto produktuose, ypač grūduose. Pvz., 1 kg duonos ar kitų kepinių yra apie 10-12 mg aliuminio, jo taip pat gausu sojos produktuose, piene, mėsoje (5-10 mg/kg). Europoje nustatyta saugi aliuminio norma – 1 mg/kg kūno svorio per savaitę.

Atsakymą parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.